Apie pasiruošimą žiemos sezonui, pasakoja Vilniaus miesto šunų mylėtojų bendrijos pirmininkė, tarptautinės katergorijos teisėja, Lietuvos kinologų draugijos dresuotojų ir dresuotės teisėjų kolegijos pirmininkė, veisėja (veislynas „Gyvatės ašara“) Livija Zizevskė
Šaltuoju metų periodu didžiausi pavojai tyko šuniukų del temperatūrų kaitos. Šiltai miegojęs savo guolyje, ant šildomų grindų ar tiesiog šeiminko lovoje, augintinis gali lengvai peršalti išvestas pasivaikščioti kai šalta ar labai drėgna. Trumpaplaukiams, ypač jautriems, mažesnių veislių, seniems ar turintiems sveikatos problemų šunims reikėtų apvilkti rūbelius. Tai gali būti ir pirktiniai kombinezonai ar poponai, auksarankių šeiminkių siūti ar nerti megztiniai, liemenės. Svarbiausia apsaugoti šuns nugarą ir krūtinės ląstą nuo peršalimo.
Išėję pasivaikščioti kuo daugiau judėkite, tegul šuo bėgs greta, kai spėriu žingsniu eisite pamėgtais takais ar šaligatviu, paleistas laigys su uodeguotais draugais, lakstys paskui kamuoliuką ar pagaliuką.
Maudyti žiemos metu šuns nepatartina, o kojas ir papilvę nuplauti būtina, ypač jeigu pasivaikščiojimo metu teko praeiti druska ar chemikalais „patręštas“ miesto vietas. Jeigu visa tai palikti ant kailio, šuo laižydamas kojas gali apsinuodyti, o sudirginta oda „atsidėkos“ alergija. Norint išvengti panašių problemų galima apauti keturkojį specialiai tam pritaikytais batukais, bet tai daugiau labai stambių didmiesčių problema. Jeigu šuo ištisus metus dalyvauja parodose – maudynės neišvengiamos. Po dušo gerai ištrinkite šunį rankšluoščiais arba specialiai tam pritaikytais audiniais. Jeigu yra galimybė – išdžiovinkite fenu. Maudynės turi būti vakare, po paskutinio pasivaikščiojimo. Jokiu būdu drėgnam šuniui neleiskite gulėti ant grindų, skersvėjyje. Labai gerai tiks narvas arba gultas, kuriuose galima pakloti drėgmę sugeriančius paklotus.
Ilgaplaukiams ar vidutinio kailio šunims reikėtų apkarpyti plaukus aplink pėdutes (išimtis tos veislės, kurioms privalu parodose turėti ilgas „plunksnas“ ant pirštų). Prie šių plaukų limpa nešvarumai, o pasnigus kimba sniegas ir susidaro gurvuolai, kurie neleidžia šuniukui normaliai judėti lauke. Tik kirpdami būkite atsargūs, daugelis šunų turi plėves tarp pirštų, nepažeiskite jų. Apžiūrėkite nagus, žiemos metu jie neturi kur nusitrinti patys, todėl tenka kirpti kas savaitę.
Dar viena bėda tykanti šaltą žiemą – sniego rijimas. Ypač maži šuniukai, belakstydami stabteli, stveria sniego kąsnį, vieną kitą ir lekia toliau. Gerklės peršalimas ir visos kitos kvėpavimo takų ligos pasitaiko ir keturkojams, todėl jeigu pastebite, kad jūsų šuo taip elgiasi, ilgesnio pasivaikščiojimo metu, einant į dresūros aikštelę geriau su savimi turėti nedidelę plastikinę gertuvę su vandeniu (parduodamos visose zooparduotuvėse) ir duoti jam kartkartėmis palakti.
Mitybos keisti nebūtina. Nebent žiemos metu namuose gyvenantis šuo gauna didesnį fizinį apkrovimą, sportuoja, traukia roges ar slidiniką ir t.t.Tuomet ėdalas turi būti labiau kaloringas, daugiau riebalų ir baltymų. Jei šeimininkas žiemą pritingi daug vaikščioti dėl blogo oro ar baimės paslysti, o šuo linkęs tukti – racioną rekėtu keisti į mažiau kaloringą.
Pastebėję negalavimo požymius – kosulį, čiaudulį, apsunkintą maisto rijimą, sukaustytus judesius, nenorą vaikščioti ar bet kurį jūsų šuniui nebūdingą elgesį – būtinai kreipkitės į vet. gydytoją. Tai gali būti rimtos ligos pradžia.
Linkiu visiems patirti su savo keturkojais daug smagių akimirkų šokant baltoms snaigėms, čežant ledukui po kojomis ir šuoliuojant po pusnis!